Naujienos

Klasikinis klasicizmo stilius IV dalis

Klasikinio interjero privalumas yra tas, kad jis ilgai išlieka madingas.
Klasikinio interjero variacijų skalė yra gana plati. Viena iš šio stiliaus variacijų yra klasicizmo stilius.
Dažniausiai kuriant klasikinį klasicizmo interjerą, daugelis naudojamų detalių susipina tarpusavyje.

 

Klasicizmo architektūra – architektūros stilius, atsiradęs iš neoklasicizmo judėjimo XVIII a. antroje pusėje, pasibaigus baroko ir rokoko stiliams. Remiasi senovės Graikijos ir Romos imperijos architektūra.

Lauryno Gucevičiaus suprojektuota Vilniaus katedra (1783), reikšmingiausias Lietuvos klasicizmo statinys

Klasicizmas atsirado Prancūzijoje, kur pakeitė du šimtus metų vyravusį baroką. Klasikinė architektūra kilo iš dviejų šaltinių: baroko architektūros ir tuo metu egzistavusios racionalistinės tradicijos bei iš angliškojo dailės stiliaus (picturesque), siejamo su stiprėjančia Britanijos imperija.

Apie 1750 m. klasicizmas įsigalėjo architektūroje. Tam didelę įtaką turėjo miestų plėtimasis ir tokių visuomeninių statinių kaip teatrų, viešų vietų atsiradimas, kurie buvo kopijuoti iš agorų (Graikijoje) ir forumų (Romos imperijoje). XVIII a. 6–7 dešimtmečius klasikinė architektūra per kitas Europos valstybes, laikantis Graikiškos architektūros tradicijų reiškėsi ir vietinės mokyklos. Vokietijoje daugiau reiškėsi Karlo Frydricho Šinkelio (Karl Friedrich Schinkel) mokykla, kuri laikėsi daugiau disciplinuotos ir lengvesnės struktūros.

Klasicizmas kai kuriuos kraštuose vėlyvajame egzistavimo laikotarpyje perėjo į ampyrą. Pasibaigus pagrindiniam klasicizmo laikotarpiui apie 1815 m. jis dar tęsėsi visą XIX a. XX a. klasicizmo tendencijos vadinamos neoklasicizmu.

Klasicizmo interjere dominavo taisyklingas erdvės skaidymas, santūrumas, saikingas dekoras.

Klasicizmo stilius yra būdingas rūmams. Kuriant interjerą šiuo stiliumi stengiamasi pabrėžti harmoniją ir griežtumą bei išryškinti didingumą, puošnumą. Klasicistiniuose interjeruose dominuoja švelnūs tonai, bei saikingas dėmesys dekoro elementams, jų gausumui bei puošnumui. Patalpos padalinamos į atskiras zonas, su tik joms būdingomis funkcijomis. Žvelgiant į tokį interjerą į akis krenta griežta simetrija, laisvės pojūtis (būtent todėl lubų aukštis klasicizmo stiliumi įrengtose patalpose retai būna mažesnis nei 3 metrai). Pagrindiniai klasicistinių interjerų atributai - kolonos su arkomis, antikiniai lipdiniai bei gobelenai,  židiniai, paveikslai,  puošnūs, masyvus sietynai, gėlių girliandos. Nepaisant šių detalių įvairovės, klasicistinis interjeras nėra perkrautas aksesuarais. Priešingai, visi jie parinkti griežtai atsižvelgiant į bendrą aplinką, jie veikiau ją harmoningai papildo nei pekrauną interjerą.