Naujienos

Klasikinis Rokoko stilius III dalis

Klasikinio interjero variacijų skalė yra gana plati. Viena iš skalių yra rokoko stilius.
Rokoko stiliaus interjeras intymus, gracingas. Daugybė veidrodžių ir dekoratyvinių pano, papuošimų, ornamentų, kriauklių, gėlių, vandens purslų motyvai. Spalvos švelnios, pastelinės, aukso, sidabro. Baldai, indai, drabužiai buvo be galo įmantrių formų. Plito rytietiški motyvai.

Rokokas – valdančiosios klasės dailės ir architektūros stilius, kaip baroko tęsinys susiformavęs XVIII a. Prancuzijoje, vėliau išplitęs po visą Europą. Pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio rocaille, reiškiančio sodų puošimą dekoratyvinėmis kriauklėmis, sraigių kiaukutais ir pan. Menas tapo neatskiriama gyvenimo dalimi, svarbiausia jo paskirtis – puošti aukštuomenės gyvenimą. Daug dėmesio sulaukė taikomoji dailė. Pradėtos statyti nedidelės jaukios vilos, rezidencijos. Rokoko stilius architektūrą paveikė mažai, daugiausia – interjerą.

Rokokas siejosi su dvaro kultūra, o taip pat reiškėsi ir sakralinėje architektūroje. Rokoko pastatai pasižymi nedideliais masteliais, lengvomis proporcijomis, laisva, asimetrine puošyba, rokailių ornamentu. Architektūroje paplito ovalūs planai, banguojantys fasadai. Būdingi statiniai – rūmai, vilos, parkų paviljonai.

Palyginti su baroku, rokoko interjerai intymesni, įmantresni. Buvo naudojami lengvi, elegantiški ornamentai (rokailai), stiuko plastika, auksuotos detalės ir freskos, kuriomis buvo puošiamos civilinių ir sakralinių pastatų sienos ir lubos. Rokoko stiliaus papuošimai vyravo pastatų vidaus puošyboje. 
Čia dominavo šviesios ir atviros erdvės, dideli langai ir veidrodžiai.

Brandaus rokoko epochos pastatai palyginti nedideli ir išoriškai paprasti – rūmai ir gyvenamieji namai vienai šeimai. Mažų salonų ir buduarų sienas dengė šviesūs paneliai arba veidrodžiai, kuriuos puošė dekoratyvios kompozicijos iš gėlių, šakų ir lapų. Švelnūs pasteliniai perlų pilkumo, auksiniai arba sidabriniai tonai, blizgančios sidabrinės plokštumos, tyliai skambčiojantys krištoliniai šviestuvai šiuos kambarius darė panašius į muzikines dėželes. Dažnai daiktai ir papuošimai įgaudavo kaprizingai asimetriškas formas. 

Visur naudojamas kriauklės motyvas. Tai dalis sienos arba daikto paviršiaus keistai vingiuojančiais kontūrais pjaustytame rėme.

Lietuvoje rokokas labiausia paplito kulto pastatų puošybai. Jo įtakoje buvo dekoruotas Universiteto pastatų komplekte esantis Šv. Jonų bažnyčios fasadas.